Streso įtaka mūsų sveikatai

Stresas – tai reakcija, kurią mūsų kūnas patiria, kai susiduria su įvairiomis grėsmėmis, iššūkiais ar permainomis. Tai yra visų žmonių gyvenime neišvengiamas reiškinys, tačiau jo poveikis mūsų sveikatai gali būti skirtingas, priklausomai nuo streso trukmės, intensyvumo ir mūsų individualios jautrumo ribos. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip stresas veikia mūsų fiziologinę ir psichologinę būseną bei kokie yra ilgalaikiai jo pasekmių padariniai.

Fiziologinė įtaka

• Endokrininė sistema. Kai patiriame stresą, mūsų kūnas gamina daugiau kortizolio – streso hormono. Ilgalaikis kortizolio perteklius gali trikdyti įvairias kūno funkcijas, tokias kaip medžiagų apykaita, imuninė sistema ar svorio kontrolė.
• Širdies ir kraujagyslių sistema. Stresas gali padidinti širdies ritmą, kraujospūdį ir trigliceridų kiekį kraujyje. Ilgainiui tai gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligas.
• Imuninė sistema. Ilgalaikis stresas mažina imuninės sistemos veiksmingumą, dėl ko žmogus tampa jautresnis infekcijoms ir ligoms.
• Virškinimo sistema. Stresas gali sukelti virškinimo sutrikimus, tokius kaip skrandžio opa, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas.

Psichologinė įtaka

• Emocinė būsena. Ilgalaikis stresas gali sukelti arba sustiprinti depresiją, nerimą, dirglumą ir kitas emocines problemas.
• Atmintis ir mokymosi gebėjimai. Aukšto lygio stresas gali trukdyti mūsų gebėjimui mokytis ir atsiminti informaciją.
• Elgesys. Žmonės, kurie patiria daug streso, gali imtis kenksmingų įpročių, tokių kaip rūkymas, per didelis alkoholio vartojimas ar netinkama mityba.

Ilgalaikio streso pasekmės:

• Lėtinės ligosl Daugelis tyrimų rodo ryšį tarp ilgalaikio streso ir įvairių lėtinių ligų, tokių kaip širdies ligos, diabetas ar autoimuninės ligos.
• Psichikos sveikatal Ilgalaikis stresas gali sukelti arba sustiprinti psichikos sveikatos problemas, tokias kaip depresija, nerimo sutrikimai ar pan.

Kaip susidoroti su stresu?

• Fizinė veikla. Sportuoti padeda sumažinti streso lygį ir pagerinti nuotaiką.
• Relaksacija. Technikos, tokios kaip meditacija, gilus kvėpavimas ar joga, gali padėti atsipalaiduoti.
• Socialinė parama. Kalbėtis su šeima, draugais ar specialistais gali padėti suvaldyti stresą.

Svarbu suprasti, kad šiek tiek streso gali būti naudinga, nes jis skatina mus veikti ir siekti tikslų. Tačiau per didelis ar ilgalaikis stresas gali turėti neigiamų pasekmių mūsų sveikatai. Todėl labai svarbu mokytis jo valdyti ir rasti būdų, kaip sumažinti jo įtaką mūsų gyvenime.